олимпийский гимн

olimpinis himnas statusas T sritis Kūno kultūra ir sportas apibrėžtis Iškilminga giesmė „Olimpinė kantata“, giedama atidarant (keliant olimpinę vėliavą) ir uždarant (nuleidžiant olimpinę vėliavą) mūsų laikų olimpines žaidynes. Pirmą kartą olimpinis himnas skambėjo 1896 m. balandžio 6 d. Atėnų žaidynių atidarymo iškilmėse. Jungtinis orkestras grojo ir 300 choristų giedojo graikų kompozitoriaus S. Samaros (žodžiai K. Palamo) „Olimpinę kantatą“. Vis dėlto ši kantata iškart netapo olimpiniu olimpiniu himnu. Dar 6 dešimtmečius olimpinės žaidynės neturėjo savo himno, nors buvo skelbtas ne vienas konkursas. Kiekvienose žaidynėse skambėjo vis kita giesmė. 1957 m. kompozitoriaus S. Samaros našlė perdavė „Olimpinės kantatos“ autorines teises TOK, pageidaudama, kad šis kūrinys būtų įteisintas kaip oficialus olimpinis olimpinis himnas. Tekstas toks:„Nemirtingoji Senovės Dvasia, tiesos, grožio ir gėrio tėve, nuženk, pasirodyk ir apšviesk savo šviesa mus čia, šioje žemėje ir po tuo dangumi, kuris regėjo tavo nedūlančią šlovę.Įkvėpk gyvybę ir sielą šioms kilnioms žaidynėms! Nusviesk nevystančių gėlių vainikus lenktynių ir kovų nugalėtojams! Tavo apšviestos lygumos, kalnai ir jūros spinduliuoja džiaugsmu ir tampa beribe šventykla, į kurią skuba visos tave garbinančios tautos, o Nemirtingoji Senovės Dvasia“. atitikmenys: angl. Olympic anthem vok. olympische Hymne, f; olympischer Hymnos, m rus. олимпийский гимн